- lietuvaitis
- lietuváitis, -ė smob. (1) Krkn, lietuvaĩtis (2) jaunas lietuvis ar lietuvė: Joja joja lietuvaičiai, neša neša vainikaitį, vainiką rūtų d. Lietuvaičiai gerai žino – katrą myli, tą šokina LTR(Upn). Jos gelsvi plaukai, rausvas veidas, mėlynos akys, – kaip ir kitų lietuvaičių I.Simon. Lietuvaĩtė tai graži mergaitė, visą namą puošia, pusrytėlius ruošia Plv.
Dictionary of the Lithuanian Language.